Audinio spalvos:

G04	G05	G26	G28	G23	G22	G20

Kėdės Jums tarnaus daug metų, jeigu laikysitės keleto jų naudojimo taisyklių:
- Laikykite kėdes sausose ir uždarose patalpose,
- Statykite jas toliau nuo židinio ugnies ar kitokio šilumos šaltinio,
- Saugokite kėdes nuo tiesioginių saulės spindulių,
- Nesėdėkite ant vienos kėdės tuo pačiu metu keliese,
- Nestovėkite ant sėdėjimui skirtų kėdės vietų,
- Netransportuokite ant kėdžių sunkių daiktų.

Chromas ir aliuminis

Chrominiams ir aliuminio kėdžių rėmų paviršiams valyti nenaudokite valymo priemonių – pastų, grūdėtų medžiagų turinčių pienelių, kurie gali subraižyti paviršių.

Medis

Medžio paviršiams valyti geriau nenaudoti jokių cheminių medžiagų. Nešvarias vietas patartina valyti minkšta, sausa arba šiek tiek drėgna kempinėle ar servetėle, baigus valyti paviršių būtina nusausinti.

Natūrali oda

Natūraliai odai reikia ypatingos priežiūros. Odai valyti reikėtų naudoti tik odos valymui skirtas priemones, prieš naudojant jas geriau išbandyti mažiau matomose kėdės vietose.

Dirbtinė oda

Dirbtinės odos apdailą turinčias kėdžių dalis, rekomenduojama valyti dažniau silpnu muilo ar šampūno tirpalu su šiltu vandeniu, naudojant minkštą kempinėlę ar servetėlę. Po valymo vandeniu suvilgyta minkšta kempinėle ar servetėle, nušluostykite muilo ar šampūno tirpalo likučius, nusausinkite. Valyti ypač suteptas vietas galima 25% etilo spiritu.

Gobelenas

Gobelenui valyti rekomenduojama naudoti specialiai tam skirtas valymo priemones. Šratinukų, lūpų dažų, poligrafinių dažų paliktas dėmes taip pat geriausia valyti specialiai tam skirtomis priemonėmis.

Patogi kėdė.

Toks tas mūsų gyvenimas - didžiąją laiko dalį gulime (t.y. miegame) arba sėdime. Sėdime pusryčiaudami, važiuodami viešuoju transportu ar automobiliu, sėdime įvairiuose renginiuose, ilsėdamiesi namuose, švęsdami šventes; norėdami šnektelėti ar turėdami laisvesnę minutę, dažnai einame pasėdėti į kavines ar restoranėlius. Tačiau bene daugiausia laiko sėdint tenka praleisti darbe - daugelio pagrindinė kūno padėtis yra sėdimoji. Kiek patogu tai, ant ko sėdime, tiesiogiai susiję su mūsų savijauta, taigi ir darbingumu. Ir jeigu jūs labai atidžiai renkatės lovas - apvažiuojate vos ne visas aplinkui esančias baldų parduotuves, ne mažiau dėmesio reikia skirti ir renkantis darbo kėdę. Tad kokie pagrindiniai rinkimosi principai ir “reikalavimai” kėdei?

Nugaros skausmai - netaisyklingo sėdėjimo pasekmė

JAV statistikos biuro duomenimis, iki 1981 m. (kaip tik tada ėmė plisti pirmieji asmeniniai kompiuteriai ir jau 1990 m. prie klaviatūros plušo daugiau nei 40 milijonų žmonių) negalavimai, kuriuos sukelia statinė įtampa bei rutininiai judesiai, sudarė tik apie 18 proc. visų profesinių ligų. 1981 m. šis skaičius išaugo iki 51 proc., o 1990 m. pasiekė 56 proc. Kompiuterio ekrano, skirtingai nei knygos, negalima kilnoti ar stumdyti iš vienos vietos į kitą, žmogus priverstas sėdėti viena, lyg ir įprasta, tačiau žalinga poza.

Daugelis mano, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Taip ir yra, jei jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti, atsilošti, išsitiesti, ištiesti ar užkelti kojas. Tačiau dirbama paprastai viena statiška poza. Sėdintis žmogus patiria susijusį su kūno padėtimi mechaninį krūvį, reikalaujantį tik fizinės įtampos, o ne raumenų darbo. Kai raumenys yra tik įtempti, o ne dirba, į audinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstama daug greičiau nei dirbant judrų darbą. Statiškas darbas ir pasikartojantys mažos amplitudės judesiai, pvz., darbas su klaviatūra, pele, - mikrotraumų priežastys.

Mikrotraumomis vadinamas lėtas organizmo susidėvėjimas dėl nuolatinių apkrovų. Besikartojančios mikrotraumos sukelia įvairių organizmo sutrikimų, kurie neatsiranda staiga - skausmas ir diskomfortas pradedami justi po kelių mėnesių įtampos ar vėliau. Tuomet paprastai jau konstatuojamos ligos. Kaip to išvengti? Yra du būdai - reguliariai mankštintis ir, atsižvelgiant į ergonomikos specialistų patarimus, tinkamai sutvarkyti darbo vietą. Vienas iš jos elementų - kokybiška ir ergonomiška kėdė.

Ergonomiškais vadinami tokie gaminiai, su kuriuos naudojant rizika patirti mikrotraumą ar pajusti nuovargį yra minimali, o darbo rezultatyvumas - maksimalus. Pavyzdžiui, kuriant ergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo poza žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Biuruose, kuriuose rūpinamasi darbuotojų sveikata, kėdės kaina gali sudaryti daugiau kaip tris ketvirtąsias visos darbo vietos kainos.

Pagrindiniai ergonomiškos kėdės kriterijai

Kokią kėdę pirkti?

Kaip pasirinkti kėdę?

Patogi ir tinkanti jūsų kūno formai kėdės sėdimoji dalis
Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga (38-43 cm), kitaip ji remsis į pakinklius arba neleis gerai atremti juosmens. Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį.

Be to, sėdynė turi būti:
• ne per minkšta ir ne per daug įgaubta - tokia, kad būtų galima lengvai keisti padėtį;
• pakankamai gili, kad palaikytų klubus;
• priekinė briauna suapvalinta ir nespaustų kojų;
• truputį pasvirtų į priekį, kai reikia dirbti pasilenkus.

Reguliuojamas kėdės aukštis
Kėdės gali būti reguliuojamos mechaniškai, tačiau geriausia, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą. Net žemiausioje kėdės padėtyje sėdynė turi amortizuotis. Kėdės padėtis turi reguliuotis sėdint ir, ją nustačius, neturi pasikeisti savaime.

Pakankamos kėdės aukščio reguliavimo ribos
Beveik visus vartotojus tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Kėdė turi būti sureguliuota taip, kad šlaunys būtų horizontaliai, o pėdos tvirtai remtųsi į grindis. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat tinkama, jei tik sėdėdami jaučiatės patogiai.

Patogus atlošas apatinei nugaros daliai (juosmeniui)
Atrama juosmeniui apsaugo nugarą nuo įtempimo, mat sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi. Pageidautina, kad atlošus būtų galima reguliuoti pagal kūno formą - žemyn, aukštyn, į priekį, atgal (reguliuojama taip, kad atitiktų natūralų nugaros išlenkimą, primenantį “S” raidę). Ypač mėgstamos kėdės aukštais atlošais, nes jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama atrama, kurios aukštis 45-51 cm, mažiausias atlošo plotis - 36 cm.

Kėdė turi būti vis dar patogi pasėdėjus 40-60 min.
Jei kėdės sėdimoji dalis pagaminta iš nekokybiškų ar neatsparių spaudimui medžiagų, jos forma gali pasikeisti. Tokiu atveju neliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė ar netinkama jos forma gali sukelti klubų ir nugaros nuovargį, nestabilumą.

Kėdės sėdimoji dalis mechaniškai nesusijusi su atlošu
Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas - turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai.

Penkios stovo atramos
Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi. Paprastai galioja taisyklė: kietos grindys - minkšti ratukai, minkštos grindys - kieti ratukai.
Kėdė su porankiais

Porankiai turėtų būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Sėdint turėtų būti nesunku laisvai pakeisti porankių aukštį, pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas 21-28 cm. Gerai, jei prireikus būtų galima juos nuimti.

Higieniškumas ar ilgaamžiškumas?
Kėdės aptraukiamos įvairiausiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į jį apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau nepraleidžia oro, tad vasarą ar karštose patalpose po šlaunimis gali pradėti kauptis drėgmė. Drobės, vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jei tik yra galimybių, rekomenduojama rinktis geresnę higieną palaikančias medžiagas.

Pėdų atrama
Kartais, kad sėdėtumėte patogiai, reikia pėdų atramos. Jei jos iš tiesų reikia, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų dedamą pėdų atramą.

Sveikiausia sėdėti prie darbo stalo, kai:
• sąnarių ir kelių bei alkūnių sulenkimo kampas didesnis nei 90°;
• nugara tiesi, kūnas palinkęs į priekį ne didesniu kaip 30° kampu;
• nesikūprinama - galva ir stuburas sudaro vieną liniją;
• žastai vertikalūs arba palenkti į priekį mažesniu kaip 20° kampu;
• alkūnės sulenktos 90-120° kampu;
• alkūnės nenutolusios nuo liemens;
• dilbiai turi į ką atsiremti;
• dilbiai horizontalūs arba pakelti iki 20° į viršų;
• riešai nesulenkti, sudaro vieną liniją su dilbiu;
• pečiai nuleisti ir atpalaiduoti;
• smakras neatsikišęs, kai žiūrima į priekį arba žemyn;
• sėdint užkėlus koją ant kojos, jos dažnai kaitaliojamos;
• liemuo nepersikreipęs, nepalinkęs į šoną;
• kas 50 min. daroma darbo pertrauka.