Statausi būstą ir noriu įsirengti saugią vietą vertingiems daiktams laikyti. Parduotuvėse matau daug įvairių seifų, bet nežinau, kaip iš didelės jų įvairovės išsirinkti tinkamiausią. Norėčiau gauti profesionalų patarimą, kokie seifai patikimiausi, į kokius techninius parametrus svarbiausia kreipti dėmesį.

Gintautas A. iš Jonavos

ATSAKO

Gvidas Ališevičius, UAB „Vildika“ marketingo direktorius

     Kiekvienuose namuose yra ko nors brangaus. Ne vien tik šeimyninių nuotraukų ar meilės laiškų. Metams bėgant užgyvename materialaus turto, o kuo jo daugiau, tuo didesnis rūpestis viską apsaugoti nuo pašalinių akių ir rankų. Knygų lapai, stiklainiai, rūsiai, įvairūs kiti namų užkaboriai – tikrai ne tinkamiausios vietos laikyti pinigams, dokumentams, juvelyriniams dirbiniams, vertybiniams popieriams, asmeniniam ar medžiokliniam ginklui.
Visam tam geriausiai tinka seifai. Jei prieš statantis namą ar įsirenginėjant butą iš anksto nebuvo pagalvota apie vietą, kur bus saugomos šeimos vertybės, seifą galima įsirengti bet kada vėliau. Renkantis seifą būtina atsižvelgti, kas jame bus saugoma ir pagal tai rinktis tinkamiausią variantą.
     Dar vienas aspektas – kam ketinate patikėti įrengti seifą namuose? Patikimi jų pardavėjai įsigytą seifą gali atvežti ir sumontuoti. Maža to, seifą pardavusi bendrovė rūpinasi, kad šį darbą dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, ir gali tai pagrįsti atitinkamų valstybinių institucijų pateiktomis pažymomis.

Seifas turi būti optimalus

     Namams skirtas seifas gali būti visai nedidelis ir nebrangus, bet svarbus jo įrengimo būdas. Seifai būna buitiniai – sieniniai (įmūrijami) bei baldiniai (slepiami ir tvirtinami baldų viduje), ir dažniausiai įmonėse naudojami stacionarūs – sustiprintos seifinės spintos bei „tikrieji“ seifai – dideli, tvirtinami prie betoninės sienos ar grindų pagrindo, bet ne jų dangos. Pastarieji yra patikimiausi, tačiau jie sunkūs, gali sverti apie toną, ir yra palyginti didelių matmenų. Tad jei reikia saugoti tik nedidelius daiktus – papuošalus, dokumentus, raktus, pinigus, asmeninį ginklą, geriau rinktis buitinį seifą, bet sumaniai parinkti jam vietą ir tinkamai įmontuoti.
Pačių mažiausių buitinių seifų vidaus matmenys gali būti nuo 8,8 cm aukščio, apie 18 cm gylio ir apie 23 cm pločio. Tačiau svarbiems dokumentams laikyti geriausiai tiktų seifas, kurio viduje telpa A4 formato rašomojo popieriaus lapas. Taip pat yra gaminami seifai nešiojamiesiems kompiuteriams, medžiokliniams ginklams laikyti.
     Namuose seifai gali būti įmontuojami į baldus arba įmūrijami į sieną. Į baldus montuojami seifai turi tvirtinimo kiaurymes galinėje sienelėje arba dugne. Tokius seifus paprasta įrengti bet kada, nereikia atlikti jokių statybos darbų.
     Pasirinkus įmūrijamą seifą reikia teisingai numatyti sieną. Dažniausiai tam tinka išorinė būsto siena arba bet kuri laikančioji siena (ne plona pertvara), tik, patartina, ne į kaimyno pusę. Individualiame name seifą geriau įrengti ne pirmajame, o antrajame aukšte. Kai kuriuos įmūrijamus seifus lengva uždažyti sienos spalva, paslėpti po paveikslu ar sieninės spintos viduje.
     Ir vienos, ir kitos rūšies seifus galima rinktis su vienu iš trijų rakinimo būdų: raktu, mechanine kodine arba kodine elektronine spyna. Kuri geriau – skonio reikalas. Kam nepatinka nešiotis rakto, gali įsiminti kodą. Kas bijo pamiršti skaičių kombinaciją, gali nešiotis raktą. Visų seifų spynų mechanizmas ir saugumas toks pat, bet su kodinėmis spynomis seifai šiek tiek brangesni.

Saugūs ir dar saugesni

     Lietuvoje yra prekiaujama ir sertifikuotais seifais, ir nesertifikuotais buitiniais bei stacionariais seifais. Sertifikuoti yra patikimesni, įsigydami juos nusiperkame didesnį saugumą ir patikimumą, tačiau jie ir brangesni.
     Visi buitiniai seifai ir biuruose naudojamos sustiprintos seifinės spintos turi viengubas sieneles iš 2–4 mm storio plieno lakštų, o medžiokliniams ginklams saugoti seifui reikalaujama ne mažiau 3 mm.
Tuo tarpu „tikrieji“ seifai turi 8-12 cm storio dvigubos sienelės korpusą, o jos vidus užpildomas specialiu užpildu, kurio sudėtis priklauso nuo seifo saugumo klasės (jų yra aštuonios). Papildomoms apsaugoms naudojami plieno ir titano lydiniai.
Seifų ir seifinių spintų durelės gaminamos 0,4–8 cm storio. Į jas montuojami sertifikuoti užraktai, taigi, perkant „tikrą“ seifą iš pardavėjo reikia reikalauti dviejų sertifikatų – paties seifo ir jo užrakto.
Beje, nereikia bijoti, jeigu seifo durelėse matyti išoriniai vyriai. Durelės paprastai turi specialią konfigūraciją, vadinamąjį labirintą, ir jis, net nupjovus vyrius, neleidžia durelių atidaryti neatrakinus.
Seifai gali būti sertifikuojami ne tik dėl įsilaužimo, bet ir dėl gaisro. Tai atskira gaminių klasė, kurių gamybai naudojami specialūs izoliaciniai užpildai, tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1,5 val. leidžiantys viduje esantiems daiktams įkaisti tik iki 70 laipsnių temperatūros. Tokį seifą užpylus vandeniu (pvz., gesinant ugnį) papildomos specialios medžiagos tarpinės drėgmei neleidžia prasiskverbti į jo vidų.

Seifas – nuo kelių šimtų litų

     Taigi, seifus galima rinktis pagal montavimo būdą, dydį, saugumo lygį. Nuo to priklauso ir kaina. Nedideli buitiniai seifai kainuoja nuo kelių šimtų litų, tuo tarpu stacionarūs sertifikuoti seifai – nuo kelių tūkstančių litų. Seifų spynos irgi skirstomos į klases pagal saugumą – A, B ir C (didžiausio saugumo).
     Lietuvoje nėra laboratorijos, kurioje seifai būtų sertifikuojami. Mūsų bendrovė, pavyzdžiui, prekiauja Italijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose pagamintais seifais, kurie ten ir sertifikuojami, o jų sertifikatai pripažįstami visose Europos Sąjungos valstybėse.